Kaip atsikratyti nepageidaujamų įpročių?

Bene svarbiausia norint atsisakyti blogų įpročių yra sudaryti kliūtis jiems pasireikšti. Kadangi įpročiai susiformuoja pakankamai ilgai kartojant elgesį, kuris ilgainiui tampa automatišku, dažnai nepakanka sąmoningai kontroliuoti savo mintis bei veiksmus. Jei kartais savikontrolės pagalba ir pavyksta pasipriešinti impulsui, vis tiek dažnai nesuspėjame užkirsti kelio veiksmui, nes įpročiai smegenyse yra užkoduoti tose atminties struktūrose, kurios veikia be sąmoningo mąstymo įsikišimo. Tai reiškia, kad įpročiai įprastai pasireiškia dažniau, nei suspėjame tai suvokti ar juo labiau sukontroliuoti savo veiksmus.

Kliūtys

Būtent todėl kliūčių, arba trinties (angl. friction) sukūrimas yra svarbus ir veiksmingas būdas norint užkirsti kelia nepageidaujamam elgesiui. Norėdami pakeisti įpročius turime sugalvoti, kaip turėtume pakeisti savo aplinką, kad jiems būtų sunkiau pasireikšti.

Pavyzdžiui, jei esame įpratę sugrįžę namo po darbo įsijungti televizorių ir likusį vakarą pralesti ant sofos, tačiau norime šio įpročio atsikratyti, galime paslėpti televizoriaus pultelį arba paprašyti namiškių, kad šie jį paslėptų mums nežinomoje vietoje. Taip sukuriame kliūtį ir neleidžiame sau net inicijuoti šio veiksmo, t.y. įsijungti televizoriaus.

Kitas puikus elgesio keitimo pavyzdys – aštuoniasdešimtaisiais atliktas eksperimentas, kurio metu siekta paskatinti žmones daugiaaukščiuose pastatuose daugiau naudotis laiptais ir mažiau – liftu. Mokslininkai, išbandę tokias priemones kaip motyvuojantys užrašai ar raginimai taupyti elektrą, galiausiai sugalvojo 26 sekundėmis prailginti laiką, skirtą lifto durims užsidaryti. Dėl šio dirbtinio nepatogumo lifto naudojimas sumažėjo trečdaliu. Be to, pabaigus eksperimentą ir grąžinus įprastą lifto durų užsidarymo laiką, žmonės ir toliau lipo laiptais.

Kaip rodo šis pavyzdys, kliūčių sukūrimas yra veiksmingas, nes sudaro nepatogumus norint atlikti įprastus veiksmus. Dėl to esame priversti eikvoti laiką ir kitus resursus; taip tampa sunkiau pasiekti tikslą ir didėja tikimybė, kad nuspręsime apskritai nebeatlikti įprastu tapusio veiksmo arba ieškoti alternatyvos.  

Nauji geri įpročiai

Atsiradus kliūtims ir dėl to atsisakius įprasto elgesio, gali atsirasti savotiškas vakuumas, kai tarsi nežinome, ko imtis. Tad ne veltui kitas veiksmingas būdas atsikratyti nepageidaujamų įpročių yra senų blogų įpročių pakeitimas gerais naujais.

Pavyzdžiui, jei norime nebežiūrėti televizoriaus ir vakarus praleisti aktyviai, paslėpus televizoriaus pultelį į matomą vietą vertėtų pasidėti sportinius batelius. Iš regos lauko dingus televizoriaus pulteliui, dingsta ir užuomina į įprotį grįžus namo jį įsijungti. Tuo tarpu gerai matomi sportiniai bateliai sufleruoja apie pasivaikščiojimą ar krosą ir padidina tikimybę, kad vakarą praleisime aktyviai – būtent taip, kaip planavome.

Tad norint pakeisti įsisenėjusius blogus įpročius intencijų bei sąmoningos kontrolės nepakanka. Tam turime pakeisti savo aplinką ir atrasti, koks pozityvus, mums naudingas elgesys galėtų tapti alternatyva nepageidaujamam įpročiui.

Previous
Previous

Kaip susiformuoja įpročiai?

Next
Next

Elgesio stebėsena